Gyvybės draudimas

Bet koks svarbus tikslas nebus pasiektas be pagrindinio įmonės resurso – įmonėje dirbančių žmonių. Kuo labiau kvalifikuoti, patenkinti ir saugūs – fiziškai, finansiškai, juridiškai, moraliai – jaučiasi darbuotojai, tuo didesnių rezultatų gali tikėtis įmonės vadovai ar savininkai.

Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta, kad darbdavio mokamos draudimo įmokos darbuotojo naudai priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams, jeigu neviršija 25 procentų darbuotojui per mokestinį laikotarpį apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. Ypač svarbu, kad darbuotojui ši suma neapmokestinama fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Susidaro palankios sąlygos dalį lėšų, kurios anksčiau atitekdavo valstybei, nukreipti į gyvybės draudimo bendroves, savanoriškus pensijų kaupimo fondus ir išplėsti darbuotojų skatinimo programas.

Nemažiau svarbu, jog vis daugiau darbuotojų vertina dalyvavimo pensiniuose ir gyvybės draudimo fonduose naudą.

Sakoma, kad geriau 100 litų šiandien, negu tūkstantis rytoj. Ar visada tai tiesa? Patirtis rodo, kad įvairaus amžiaus grupės tuos pačius dalykus vertina skirtingai. Tik ką pradėjusio dirbti jauno specialisto tikslas – karjera, nuosavas būstas, automobilis, šeima. Keturiasdešimtmečiai jau intensyviai planuoja tolimesnę ateitį ir siekia užsitikrinti kokybišką gyvenimą išėjus į pensiją. Tuo labiau, kad ilgėjant žmonių amžiui ir mažėjant gimstamumui, aprūpinimas senatvėje tampa viena aktualiausių nūdienos problemų.

Finansų ekspertų skaičiavimais 40 metis vyras, norėdamas turėti padorią pensiją, t.y. 70-80% gaunamų pajamų, privalo kiekvieną mėnesį skirti tam tikslui ne mažiau kaip 10% atlyginimo. Tokio pat amžiaus moteris – ne mažiau kaip 15%. Vadinasi, vidutinio amžiaus grupės darbuotojams darbdavio mokama 10-15% įmoka į pensinį fondą ar gyvybės draudimo bendrovę yra tiek pat vertinga, kaip ir algos pakėlimas panašiu procentu, nes tie pinigai greičiausiai bus naudojami tam pačiam tikslui.

Susipažinę su Jūsų vadovaujamos įmonės poreikiais pateiksime išsamią Darbuotojų skatinimo ir motyvavimo programą ir kitą informaciją.

UAD BB „Rizikos valdymo specialistai“ dirba su visomis Lietuvos gyvybės draudimo bendrovėmis ir pensiniais fondais. Jos siūlo daug įvairių programų. Mūsų tikslas - parengti Jūsų gyvenimo finansinį planą, patarti, kaupiamoji ar investicinė gyvybės draudimo programa būtų Jums naudingiausia šiandien, kaip ją valdyti, keisti, papildyti visą sutarties galiojimo laiką, konsultuoti apie mokesčių lengvatas, įstatymų pasikeitimus, naujoves, būti Jūsų finansiniais patarėjais.

Dažnas sako, kad ir šiai dienai neturi pakankamai pinigų. O ar jų atsiranda, jei žmogus netenka darbo, suserga ar tampa nedarbingu? Iš kur gauti pinigų, kai nekviesta neprašyta, kai mažiausiai jos lauki, užklumpa pati didžiausia nelaimė?

Mus sukrečia net svetimų žmonių skausmas, jau nekalbant apie pačių artimiausių žmonių netektį. Tai kodėl prie nepakeliamos moralinės naštos užkrauname jiems nei kiek nemažesnę finansinę naštą nelaimės atveju?

Draudimas, tai ne tik apsauga, bet ir sistemingas taupymas, lėšos vaikų mokslams, ne mažiau vertingas gyvenimas, sulaukus pensinio amžiaus.

Kai tik vaikas nedrąsiai žengia pirmuosius žingsnius savarankiško gyvenimo link, labiausiai norisi jį palaikyti, padėti finansiškai. Ir visai nesvarbu ar tai būtų jo pirmasis būstas, automobilis, ar kelionė aplink pasaulį, svarbu, kad jūs būsite ramūs, nes žinosite, jog laiku nusprendėte sukaupti lėšas savo vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai.

Vaikų kaupiamasis investicinis gyvybės draudimas – tai ilgalaikio kaupimo būdas, skirtas tėvams, seneliams, krikšto tėvams, kurie jau dabar nori išskirtinai pasirūpinti mažųjų ateitimi.

Dabartinės pensijos nėra tokios, kad leistų laisvai gyventi ir džiaugtis užtarnautu poilsiu. Tačiau dar liūdnesnė būsimų pensininkų padėtis. Visuomenė sensta ir tų, kurie dalį savo darbo užmokesčio skirs pensininkams išlaikyti, mažės. 2004 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno 3.432 mln žmonių. Iš jų beveik milijonas –pensinio amžiaus. Jungtinių tautų orgnizacijos duomenimis iki 2050 metų daugiau nei 50% bendrą žmonių skaičių Europoje sudarys žmonės vyresni nei 49 metai.

Racionaliai mąstant, sunku tikėtis, kad ir po 10-15 metų Lietuva išgalės mokėti pakankamas pensijas. Finansų sričių profesionalai prognozuoja, kad valstybinis socialinis draudimas geriausiu atveju galės garantuoti 25% pajamų, nuo kurių buvo mokėti mokesčiai. Paskaičiuota, kad pensininko poreikiams, kad jis gyventų pilnavertį gyvenimą reikia 70-80% buvusio uždarbio.

Kiekvienas asmeniškai gali pasitikrinti, kiek jis sukaups senatvei Sodros ir alternatyvios skačiuoklių pagalba: http://www.pensijusistema.lt/.

Susisiekite su mumis Jums patogiu laiku ir būdu ir mes suteiksime Jums rūpimą informaciją: